Namas

* Paliecia jos veida savo salta ranka

*nekreipdama i jo salta ranka, pazvelgia i jo akis, poto nusuka zvilgsni*

* nuleidzia akis i zeme ir patraukia ranka nuo jos

- ...Kodel? - nutraukia nejaukia tyla.

* Pasiziuri i ja
- Kas kodel ?

- Kodel... Kodel... taip elgies? - nuo skruosto nuteka viena asara.

- Elgiuosi kaip ? * Nuvalo jos asara

- Va taip... - vėl nurieda ašara - Viena akimirka būni su manim, šypsais, o kita tau jau bloga nuo manęs...

- Man nuo taves niekada nebloga , tiesiog supranti turiu savo rupesciu kurie mane slegia * Atsidusta

- Ir kokie gali būti tie rūpesčiai?.. - atsisuka - Atleisk.. Aš tuoj ateisiu... - nueina į vonią.

* Atsiseda ant laiptu

*ateina, atsargiai atsisėda šalia jo*

* pasisuka i ja ir ziuri

- Kažkas ne taip? - žvelgia jam į akis.

- Ne ,ne, viskas gerai * Atremia alkunes i kelius ir rankomis uzsidengia akis

- Tau tikrai viskas gerai? - susirūpina.

- Taip , man viskas gerai * Sypteli

- Ar.. ar galiu tavęs kai ko paklausti? - nusišypso.

- Taip zinoma , manau pavyks iveikti * Sypteli

- Kodėl tu visuomet būni toks šaltas?.. - surimtėja.

- Saltas , jei kodel mano rankos saltos tai todel , kad esu saltakraujis * Nusisypso
- O kita prasme saltas , nes saugausi * Sypteli

*sutrinka*
- Šaltakraujis?... Saugaisi?... Tikriausiai aš nelabai suprantu. - susimąsto.

- Taip saltakraujis * Atsidusta
- Saugausi zmoniu * Atsistoja

- Taigi viena aš suprantu... Tu neesi žmogus... - žiūri į tolį, tada atsisuka į jį - Tada kas tu?..

- is kur istraukiai k, kad as ne zmogus? * Juokiasi